- papurtymas
- papùrtymas sm. (1); LL284 → papurtyti 1. | refl.: Stengės vienu pasipurtymu numesti sunkią naštą nuo pečių rš. | prk.: Nusiminė žmonės, nepasisekus vienu pasipurtymu nuversti nuo savo sprando caro valdžią (sov.) rš. \ purtymas; nusipurtymas; papurtymas; supurtymas
Dictionary of the Lithuanian Language.